Augalų ligų rūšys ir diagnostika

1. Augalų ligų samprata

Augalų liga yra reiškinys, kai normalios augalo fiziologinės funkcijos smarkiai pažeidžiamos ir pasireiškia fiziologijos bei išvaizdos nenormalūs sutrikimai dėl nuolatinio patogeninių organizmų įsikišimo arba nepalankių aplinkos sąlygų, kurių intensyvumas viršija augalo toleravimo laipsnį. Šis nukrypimas nuo normalios augalo būklės yra ligos atsiradimas. Augalų ligų poveikį augalų fiziologinėms funkcijoms daugiausia atspindi šie septyni aspektai:

Vandens ir mineralų absorbcija ir nukreipimas: ligos gali trukdyti augalų šaknų sistemai įsisavinti vandenį ir mineralus, o tai gali turėti įtakos normaliam vandens ir maistinių medžiagų transportavimui.

Fotosintezė: ligos gali paveikti augalų lapų fotosintezės efektyvumą ir sumažinti fotosintezės produktų gamybą.

Maistinių medžiagų perdavimas ir transportavimas: ligos gali sutrikdyti normalų maistinių medžiagų perdavimą ir transportavimą augale.

Augimo ir vystymosi tempas: ligos gali slopinti normalų augalų augimą ir vystymąsi.

Produktų kaupimas ir sandėliavimas (išeiga): ligos gali sumažinti augalo derlių ir turėti įtakos ekonominei grąžai.

Virškinimas, hidrolizė ir pakartotinis produktų naudojimas (kokybė): Ligos gali turėti įtakos augalinių produktų kokybei, todėl jie tampa mažiau vertingi rinkoje.

Kvėpavimas: ligos gali padidinti augalų kvėpavimą ir sunaudoti daugiau organinių medžiagų.

2. Augalų ligų rūšys

Yra daug rūšių augalų ligų, turinčių skirtingus etiologinius veiksnius, kurios sukelia įvairias ligas. Augalų ligos gali būti suskirstytos į invazines ir neinvazines ligas pagal priežasties tipą.

Infekcinės ligos

Invazines ligas sukelia patogeniniai mikroorganizmai, kurie gali būti perduodami kontaktuojant tarp augalų, vabzdžiai ir kiti pernešėjai. Tokios ligos apima:

Grybelinės ligos: grybelių sukeltos ligos, pvz., pilkasis pomidorų pelėsis. Grybelinėms ligoms dažnai būdinga augalų audinių nekrozė, puvimas ir pelėsis.

Bakterinės ligos: bakterijų sukeltos ligos, pvz., arbūzų bakterinė vaisių dėmėtligė. Bakterinėms ligoms dažnai būdingos vandeningos dėmės, puvimas, pūlių išsiliejimas.

Nematodų ligos: nematodų sukeltos ligos, pvz., pomidorų šaknų nematodų liga. Nematodų ligos dažnai pasireiškia kaip tulžis ant šaknų, augalų nykimas ir pan.

Virusinės ligos: virusų sukeltos ligos, pvz., pomidorų geltonųjų lapų garbanos virusinė liga. Virusinės ligos dažnai pasireiškia kaip lapų žydėjimas, nykimas ir kt.

Parazitinės augalų ligos: ligos, kurias sukelia parazitiniai augalai, pvz., Doder liga. Parazitinėms augalų ligoms dažnai būdinga tai, kad parazitinis augalas apsivynioja aplink šeimininką ir pasisavina jo maistines medžiagas.

Neinfekcinės ligos

Neinvazines ligas sukelia nepalankios aplinkos sąlygos arba problemos su pačiu augalu. Tokios ligos apima:

Paveldimos arba fiziologinės ligos: ligos, kurias sukelia paties augalo genetiniai veiksniai arba įgimti defektai.

Ligos, kurias sukelia fizinių veiksnių pablogėjimas: ligos, kurias sukelia fiziniai veiksniai, tokie kaip aukšta arba žema atmosferos temperatūra, vėjas, lietus, žaibas, kruša ir kt.

Ligos, kurias sukelia cheminių veiksnių pablogėjimas: Ligos, kurias sukelia per didelis arba nepakankamas trąšų elementų tiekimas, atmosferos ir dirvožemio užteršimas toksinėmis medžiagomis, netinkamas pesticidų ir cheminių medžiagų naudojimas.
Pastabos
Infekcinės ligos: ligos, kurias sukelia patogeniniai mikroorganizmai (pvz., grybeliai, bakterijos, virusai, nematodai, parazitiniai augalai ir kt.), kurie yra infekciniai.

Neinfekcinės ligos: ligos, kurias sukelia nepalankios aplinkos sąlygos arba paties augalo problemos, kurios nėra infekcinės.

3. Augalų ligų diagnostika

Pasireiškus augalų ligoms, pirmiausia reikia tiksliai įvertinti sergantį augalą ir pasiūlyti tinkamas kontrolės priemones, kurios sumažintų augalų ligų sukeliamus nuostolius.

Diagnostinė procedūra

Augalų ligų diagnozavimo procedūra paprastai apima:

Augalų ligų simptomų atpažinimas ir aprašymas: Stebėkite ir užrašykite augalo rodomus ligos simptomus.

Ligos istorijos apklausa ir atitinkamų įrašų peržiūra: sužinoti apie augalo ligos istoriją ir atitinkamą informaciją.

Mėginių ėmimas ir tyrimas (mikroskopija ir išpjaustymas): paimti sergančių augalų mėginius mikroskopiniam tyrimui ir išpjaustymui.

Atlikite specifinius bandymus: jei reikia, atlikite specifinius bandymus, pvz., cheminę analizę arba biologinius tyrimus.

Padarykite išvadas naudodami laipsnišką pašalinimą: nustatykite ligos priežastį žingsnis po žingsnio pašalindami.

Kocho dėsnis.

Invazinių ligų diagnozė ir patogenų identifikavimas turėtų būti tikrinami vadovaujantis Kocho įstatymu, kuris aprašytas toliau:

Sergantį augalą dažnai lydi patogeninis mikroorganizmas.

Šis mikroorganizmas gali būti izoliuotas ir išgrynintas izoliuotoje arba dirbtinėje terpėje, kad būtų gauta grynoji kultūra.

Gryna kultūra pasėjama į sveiką tos pačios rūšies augalą ir atsiranda liga su tais pačiais simptomais.

Gryna kultūra gaunama toliau izoliuojant nuo užkrėsto sergančio augalo, turinčio tokias pačias savybes kaip ir inokuliatas.

Jei atliekamas šis keturių etapų identifikavimo procesas ir gaunami tvirti įrodymai, mikroorganizmas gali būti patvirtintas kaip jo patogenas.

Pastabos

Kocho dėsnis: keturi patogenų nustatymo kriterijai, kuriuos pasiūlė vokiečių mikrobiologas Kochas, naudojami siekiant įrodyti, kad mikroorganizmas yra konkrečios ligos sukėlėjas.

Augalų ligų kontrolės strategijos

Augalų ligų kontrolė – tai žmogaus įsikišimu keisti augalų, ligų sukėlėjų ir aplinkos tarpusavio ryšį, mažinti patogenų skaičių, susilpninti jų patogeniškumą, palaikyti ir gerinti augalų atsparumą ligoms, optimizuoti ekologinę aplinką, kad būtų pasiektas tikslas. kontroliuoti ligas.

Visapusiškos kontrolės priemonės

Integruotoje kontrolėje turėtume remtis žemės ūkio kontrolė ir pagrįstai bei visapusiškai taikyti fitosanitarines, atsparumo ligoms panaudojimo, biologinės kontrolės, fizinės ir cheminės kontrolės priemones pagal laiką ir vietą bei vienu metu gydyti kelis kenkėjus. . Šios priemonės apima:

Fitosanitarinė: užkirsti kelią patogenų plitimui su sėklomis, sodinukais ir kt.
Atsparumo ligoms panaudojimas: ligoms atsparių veislių parinkimas ir propagavimas.
Biologinė kontrolė: natūralių priešų arba naudingų organizmų panaudojimas ligoms kontroliuoti.
Fizinė kontrolė: kontroliuoti ligą fiziniais metodais, tokiais kaip temperatūros ir drėgmės reguliavimas.
Cheminė kontrolė: racionalus pesticidų naudojimas ligoms kontroliuoti.

Visapusiškai naudojant šias kontrolės priemones, liga gali būti veiksmingai kontroliuojama, sumažinant augalų praradimą dėl ligų epidemijų.

Pastabos
Fitosanitarinės priemonės: priemonės, skirtos užkirsti kelią patogenų plitimui su sėklomis, sodinukais ir kt., siekiant apsaugoti augalų išteklius ir žemės ūkio produkcijos saugą.